Ne spėjimas, o tyrinėjimas: ką mokinys iš tikrųjų žino? (IB inquiry perspektyva)

IB pradinio ugdymo programoje mokymasis grindžiamas tyrinėjimu (inquiry). Tai reiškia, kad mokytojo vaidmuo nėra pateikti greitą atsakymą, o padėti mokiniui atskleisti savo mąstymą. Vis dėlto kasdienėje praktikoje dažnai pagauname save spėjant, ko mokinys nežino, ir skubant tai paaiškinti. Tačiau toks požiūris ne visuomet atliepia tikrąjį mokinio poreikį. IB inquiry požiūriu svarbiausia ne tai, ką mokytojas mano, bet tai, ką mokinys iš tikrųjų supranta šiuo metu. Mokinys gali klysti ne dėl naujos temos, o dėl ankstesnių patirčių, sąvokų ar net užduoties interpretavimo. Jei šių dalykų neišsiaiškiname, mokymasis tampa paviršinis, o pagalba – netiksli. Todėl mokytojo klausimai tampa pagrindiniu įrankiu. Klausimai, tokie kaip „Ką tu jau žinai?“, „Kaip tu mąstai apie šią užduotį?“, „Kurioje vietoje pasidarė neaišku?“ leidžia atskleisti mokinio mąstymo procesą. Tai atitinka IB PYP siekį ugdyti mokinius kaip mąstytojus ir tyrėjus, gebančius reflektuoti savo mokymąsi. Toks mokymas keičia pamokos kultūrą. Vietoje spėjimų atsiranda tyrinėjimas, vietoje vienodo paaiškinimo – diferencijuota, tikslinga pagalba. Mokiniai jaučiasi saugūs klysti, klausti ir įvardyti tai, ko dar nežino, o tai yra esminė prasmingo mokymosi sąlyga IB programoje. IB inquiry primena, kad mokymas prasideda ne nuo atsakymo pateikimo, o nuo klausimo uždavimo. Tik išgirdę mokinį galime padėti jam judėti toliau.