Matematikos mokymasis – ne atsakymų rinkimas, o mąstymo auginimas

Dažnai matematika mokykloje vis dar suvokiama kaip teisingų atsakymų paieška: užduotis – sprendimas – rezultatas. Tačiau iš tiesų matematikos mokymasis yra mąstymo ugdymo procesas, o ne greičio ar atminties testas. Tai kelias, kuriame svarbu ne tik „ką gavai“, bet ir kaip galvojai. Mokiniai mokosi matematikos tada, kai jiems suteikiama galimybė tyrinėti, klysti, bandyti skirtingus būdus ir apie juos kalbėtis. Kai mokymasis grindžiamas tik taisyklėmis ir algoritmais, dalis mokinių atsiriboja, nes nesupranta prasmės. Tačiau kai matematika pateikiama kaip problema, kurią galima nagrinėti įvairiais būdais, mokiniai pradeda jaustis mąstytojais, o ne vykdytojais. Svarbi matematikos mokymosi dalis yra laikas mąstymui. Ne visi mokiniai mąsto vienodu tempu, ir tai yra normalu. Kai klasėje vertinamas ne greitis, o argumentavimas ir idėjų įvairovė, daugiau mokinių įsitraukia ir pasitiki savimi. Tokia aplinka leidžia pamatyti, kad skirtingi sprendimo keliai yra vertingi. Taip pat labai svarbus mokytojo vaidmuo – ne pateikti atsakymą, o užduoti tinkamus klausimus. Klausimai, kurie skatina paaiškinti, palyginti, pagrįsti ar suabejoti, padeda mokiniams gilinti supratimą ir suvokti matematiką kaip prasmingą veiklą. Matematikos mokymasis tampa sėkmingas tada, kai mokiniai supranta, jog mąstyti sunkiai yra normalu, o pastangos veda į augimą. Tokiu atveju matematika nustoja būti baimę keliantis dalykas ir tampa įrankiu suprasti pasaulį, priimti sprendimus ir pasitikėti savo gebėjimais.