Matematikos gramatika

Kodėl mokant dalybos svarbu sakyti ne „dalinti iš penkių“, o „padalinti į penkias dalis“? Kaip matematikos mokytoja vis dažniau pagaunu save stabdant pamoką ir sakant: „Palaukime. Ne iš penkių – į penkias dalis.“ Skamba kaip smulkmena, tačiau vaikams tai yra reikšmingas skirtumas. Kai sakome „dalinti iš penkių“, mokiniai dažnai tai supranta kaip techninį veiksmą be aiškios prasmės. Skaičiai tampa simboliais, su kuriais atliekamas veiksmas, tačiau pats proceso turinys lieka neaiškus. Ypač pradinėse klasėse vaikams svarbu suvokti matematinį veiksmą per prasmę ir vaizdinį. Frazė „padalinti į penkias dalis“ iš karto sukuria aiškų vaizdą: yra visuma, kuri skaidoma į lygias dalis. Mokiniai gali tai pavaizduoti piešiniu, daiktais ar veikla. Tokiu būdu matematika tampa ne abstrakti, o suprantama ir apčiuopiama. Pastebiu, kad mokiniai, kurie mokosi taip įvardyti dalybos veiksmą, lengviau supranta dalybos prasmę, rečiau painioja ją su kitais aritmetiniais veiksmais ir tvirčiau pereina prie trupmenų bei santykių suvokimo. Mokytojo pasirinkti žodžiai pamokoje formuoja mokinių mąstymą. Kartais svarbiausias darbas nėra formulės išmokymas, o gebėjimas padėti vaikui tiksliai įvardyti tai, ką jis daro. Todėl sąmoningai renkuosi sakyti ne „dalinti iš penkių“, o „padalinti į penkias lygias dalis“.